pažymus

pažymùs, -ì adj. (4) 1. Q294, [K] pastebimas, krintantis į akį, žymus: Ant anos veido mažas, dar vos pažymus raudonumelis pasirodė I. Beveik kelios raidės bebuvo pažymios A1884,264. Kietųjų daiktų išsiskėtimas nuo šilumos nėra dideliai pažymus rš. ^ Auksas ir pelenuos pažymus LTR(Kš).

pažymù n.: Pažymu, kad vilkėtas apsiaustas J. Mėnuo jau pažymu R. Nėr pažymu MŽ. Pažymù dar tašymai skliutu Grd. Sugrėbus nupjautuosius, kiekviena pradalgė pažymu, kur gulėjusi Žem. Jau kad gerai šieno papešęs, pažymù Užv. Kai pasninga, jei yra šeškas, tai pėdos tuoj pažymù Gs. Ant krantų augo medžiai, o ties viduriu dar pažymu buvo užgriuvęs šulinys V.Kudir. Po alsavimu pažymu, kad guli apsiklojęs po tuo drabužiu J. Saulės skaistūs spinduliai jau pažymu šiltesniais buvo I. pažymiaĩ adv.: Atradau paupėj daug puikių pievų, nepažymiai ing kalvą iškeltų I.

2. I įžymus, pasižymėjęs, garsus: Šitas labai jau buvo pažymùs lakūnas PnmŽ.